Kosta Rika – nepaliestos gamtos ieškotojų ir adrenalino fanatikų džiaugsmas
Apie Kosta Riką tūlo europiečio žinios įprastai labai menkos. Geriausiu atveju atsakytume, kad tai nedidelė, Centrinės Amerikos valstybė. Geresniu geografijos išmanymų pasižymintys pridurtų, kad ji ribojasi su Panama ir Nikaragva, o krantus skalauja Karibų jūra bei Ramusis vandenynas. Tikiu, kad būtų ir tokių, kurie žino, kad čia kalbama ispaniškai, o vietiniai namus renčia kalnų ir pakalnių papėdėse. Taisome padėtį ir leidžiamės nepažinto krašto takais...
Parkuose katino didumo varlės ir nektarą renkantys kolibriai
Kosta Rika išvertus iš ispanų kalbos reiškia „turtingas krantas“. Nors piratų lobių ar kiekviename žingsnyje iš gelmių trykštančios naftos nerasite, tačiau pavadinimas nė kiek nemeluoja – didžiausiu turtu drąsiai galime įvardinti gamtą. Vietiniai pačiu laiku susirūpino gamtosauga – uždraudė liestis prie miškų, kurie buvo kertami siekiant didinti kavos plantacijas, o didžioji dalis žaliųjų plotų atiteko valstybės priežiūrai. Toks požiūris turizmą paveikė lyg sprogstamasis užtaisas, tad kasmet suskaičiuojama per 2 mln. užsienio turistų. Žinant, kad šalyje gyvena vos 4,5 mln. žmonių, tokia smalsuolių gausa mažų mažiausiai įspūdinga.
Kad įsitikintumėte gamtos žavesiu, nereikia net leistis gilyn į miškus. Jei pas mus pakelėse ar parkuose žydi ramunės bei geltonuoja pienės, tai ten neatsigrožėsite orchidėjomis. Jos čia auga laisvai ir džiugina įvairiausiomis spalvomis. Kalbama, kad dviejų tokių pačių rasti neįmanoma. Tiesa, norėdami savo mylimajai priskinti šių „lauko gėlių“ vaikščiokite atsargiai, nes galite sumindyti varlę. Čia jų taip pat gyva galybė – nuo visiškai mažyčių iki praaugusių močiutės naminį katiną. Dauguma visiškai nepavojingos, bet jei pamatysite oranžinę, patartina atsitraukti kuo toliau, nes ji tikrai nepagailės savo nuodų. Bėgdami nuo agresyviai nusiteikusių šaltakraujų galite stabtelėti ir pasigrožėti kolibriais. Tik atminkite, kad kartu su drugeliais skraidančius kamanės dydžio paukščius gaudyti griežtai draudžiama.
Aktyvus laisvalaikis žmogaus nepaliestoje gamtoje
Nenustebkite jei po varginančios dienos, prieš gulant poilsio, pro viešbučio langą išvysite ugnikalnį. Gali būti, kad viršūnėje pastebėsite ir ugnies liežuvius. Taip jūs teisūs – jis tikriausiai aktyvus ir kažkada tolimoje ateityje parodys savo charakterį, mat Kosta Rika yra seismiškai aktyvioje zonoje. Kalbama, kad aukščiausias ugnikalnis čia siekia 3,4 km. Palyginimui, pasaulio pasididžiavimas numeris vienas, Dubajaus dangoraižis Burdž Chalifa, stiebiasi vos į 0,8 km. aukštį. Į ugnikalnius organizuojami žygiai yra gana įdomi patirtis, mat užkopus 3 km krateryje galite išvysti net ir ežerą.
Retas kuris į Kosta Riką vyksta apžiūrėti istorinių miestų ar kur ne kur išlikusių indėnų civilizacijos egzistavimo įrodymų. Tačiau jei trokštate aktyvių pramogų – pasirinkote teisingai. Pirmas dalykas, ką jums pasiūlys gidas – ekstremalus plaukimas upėmis. Dauguma trasų lengvai įveikiamos net šeimoms su vaikais, tad jei norite ypač aštrių pojūčių, teiraukitės apie „Pacuare“ maršrutą. Kalbama, kad jį drąsiai galima įrašyti į pasaulio geriausiųjų ketvertuką.
Kitas pasirinkimas – nusileidimas kalnų upeliais. Kuomet kalnai siekia dangų, o gamta nepaliesta žmogaus rankų, ši atrakcija tiesiog užburia ir neleidžia užmigti bent keletą dienų. Į Kosta Riką taip pat masiškai skrenda ir burlenčių sporto entuziastai. Ir visiškai nesvarbu ar tai jūsų pirmas ar šimtasis kartas, skrosti bangas čia išmoksta kiekvienas.
Išbandžius vandens sportą kylame aukštyn, kur virš tankių džiunglių nutiesti specialūs lynai. Kažkas panašaus kaip mūsų nuotykių parkuose, tik šimtąkart įspūdingiau. Vienas geresnių pasirinkimų – „Ecoglide Arenal Park“. Pradiniam susipažinimui jus paleis 25 metrų trasa, kiek vėliau išbandysite 112 ar 153, kol galiausiai čiuošite kone pusės kilometro ilgumo lynu. Tiesa, paskutinėse atkarpose kojos nesieks medžių viršūnių, nes skriesite 18 metrų aukštyje.
Tiems, kam keliolikos metrų aukštis kelia šypseną, verta keltuvu pakilti į viršukalnes ir iš beveik 150 metrų panirti į laisvojo kritimo ekstazę. Tokius šuolius su guma renkasi tikri adrenalino maniakai.
Nuostabi kava ir pigus maistas
Jei kada viešėjote Kosta Rikoje ir neragavote vietinės kavos, vadinasi galite jau dabar pradėti planuoti skrydį atgal. Bent jau taip kalba sugrįžę, mat jau galybę metų šiam gėrimui skiriamas ypatingas dėmesys. Tai patvirtina ir vienoje sostinės aikščių stovintis paminklas kavos pupelei ar posakis, kad „arbata skirta ligoniams, alų geria turistai, o kostarikiečiai – kavą“.
Jei gaivūs gėrimai nežavi ir ieškote ko nors su laipsniais, tik pasakykite ir ant stalo pasirodys tradiciniu gėrimu laikomas guaro. Jis gaminamas iš cukranendrių ir yra gana saldus, tačiau neapsigaukite, jame slypi bent 30 laipsnių galia.
Paragauti būtina ir maisto, kurį kasdien valgo šalies gyventojai. Aplink žaliuoja šimtai skirtingų rūšių augalų, tad nuo mažens vietiniai mokosi pažinti kurie jų gali būti valgomi, o kurių vengti. Daugumos patiekalų ingredientai – ryžiai, pupelės, vištiena, žuvis, įvairios žolelės ir daržovės. Ir viskas gana pigu, kainos panašios į lietuviškų dienos pietų įverčius. Būtina paragauti patiekalo iš žuvies. Ji smulkiai sukapojama, panardinama į citrinų sultis ir po kurio laiko, gerokai paveikta rūgšties, pateikiama klientui. Prie jos nereikia jokių prieskonių ar garnyro. Kitas kulinarijos šedevras susideda iš mėsos ir kukurūzų, kurie įsukami į banano lapą. Skamba lyg lietuviškų balandėlių modifikacija.
